Jungtinės Karalystės gynybos pramonė – statistika ir faktai

2023 m. birželio mėn. 23 d. sukako septyneri metai nuo to laiko, kai Jungtinė Karalystė (JK), išreiškė savo valią palikti Europos Sąjungą (ES), o nuo 2020 m. sausio mėn. ji oficialiai paliko ES šalių bloką. Nors po Brexit‘o, tam tikros JK ekonomikos sritys susiduria su kai kurias sunkumais, gynybos pramonė yra ta sritis, kuriai Brexit‘o poveikis yra mažesnis nei ekonomikos sritims, kurių kaita priklauso nuo rinkos dėsnių. Tai yra todėl, kad gynybos pramonė yra tinkamai finansuojama ir sunkesniais ekonomikos laikais – ši pramonės šaka yra siejama su šalies saugumu ir joje svarbų vaidmenį atlieka viešasis sektorius.

JK Gynybos ministerija yra pagrindinis produkcijos pirkėjas iš daugelio su gynybos pramone susijusių privačių JK įmonių. Pavyzdžiui, apsaugos technologijų kompanija „QinetiQ Group“ yra labai priklausoma nuo JK Gynybos ministerijos pirkimų – daugiau nei 60,3 proc. pajamų yra gaunama iš vyriausybinių sandorių. Kitas pavyzdys yra „Babcock International“. Tai yra įmonė, teikianti specializuotas priežiūros paslaugas tarnyboms, besirūpinančioms turtu ir infrastruktūra, kuri yra kritinė saugumo atžvilgiu. 2019-2020 m. vyriausybiniai sandoriai sudarė 50,2 proc. šios įmonės pajamų, o sandorių vertė buvo 4,8 mlrd. svarų sterlingų. Net iš 10-ies JK privačių įmonių, susijusių su gynybos pramone, vyriausybė 2019/2020 pirko už didesnę nei 500 mln. svarų sterlingų sumą. Be minėtųjų „Babcock International“ ir „QinetiQ Group“, čia įeina „Airbus Group“, „BAE Systems“, „Ferrovial“, „General Dynamics Corporation“, „Leonardo“, „Lockheed Martin Corporation“, „Rolls-Royce Holdings“ ir „The Boeing Company“.

Ginklų ir šaudmenų gamyba JK, laikui einant, brangsta – jų gamybos sąnaudos per pastaruosius septynerius metus nuolat didėjo. Nuo 2012 m. iki 2019 m. gamybos sąnaudos padidėjo 21,3 proc., tačiau didėjo ir pardavimai užsienio rinkose – nuo 2014 m. iki 2018 m. ginklų ir šaudmenų eksportas padvigubėjo ir pasiekė 12,3 mlrd. svarų sterlingų.

2018 m. JK išleido 889 JAV dolerių vienam gyventojui krašto apsaugai, o tai buvo gerokai daugiau nei kitos NATO sąjungininkės Europoje – Prancūzija ar Vokietija (atitinkamai 766 ir 632 JAV dolerių). Vis dėlto, šaltiniai nurodo, kad tai yra dvigubai mažesnės išlaidos nei JAV skiria vienam gyventojui (2223 JAV dolerių). Labiausiai viešasis sektorius iš biudžeto, skirto krašto apsaugai, finansuoja karinę gynybą – 2019 m. tai sudarė apie 37,9 mlrd. svarų sterlingų. Palyginimui, karinė pagalba užsieniui viešajam sektoriui atsiėjo 696 mln. svarų sterlingų.

Kalbant apie prekybą ginklais ir šaudmenimis, 2020 m.  pirmąjį pusmetį į JK buvo importuota šių prekių už 296 mln. svarų sterlingų – šiek tiek mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. 2019 m. JK gamintojai pardavė šovinių ir kitų šaudmenų už 79,3 mln. svarų sterlingų, o pastaraisiais metais skaičiai svyravo nuo 51 mln. iki 79 mln. svarų sterlingų.

Parengta pagal „Statista“ duomenis.

Jungtinės Karalystės ekonominiai rodikliai po Brexit

2023 m. birželio mėn. 23 d. sukako septyneri metai nuo to laiko, kai Jungtinė Karalystė (JK), po ilgų narystės metų, išreiškė visuotiniame referendume savo valią palikti Europos Sąjungą (ES). 2020 m. sausio mėn. pabaigoje JK oficialiai paliko ES šalių bloką.

Dabartinė JK vyriausybė, vadovaujama Brexit palaikančio ministro pirmininko Rishi Sunak‘o, teigia, kad šalis po išstojimo iš ES klesti turėdama naujas laisves. Tačiau daugelis ekonomistų reiškia nuomonę, kad praėjus trejiems metams po JK pasitraukimo iš ES, šalis dar neturi naudos iš Brexit, kuri buvo pažadėta šalies ekonomikai. JK atsilieka nuo kitų šalių pagal įvairius ekonominius rodiklius, įskaitant prekybą ir investicijas. Yra pastebima, kad Brexit, COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje poveikius JK ekonominiuose rodikliuose yra sunku atskirti, tačiau sutariama, kad JK ekonominiai rodikliai, palyginti su kitomis šalimis, yra prastesni.

Europos reformų centras, įsikūręs Londone, teigia, kad Brexit labai paveikė JK ekonominius rodiklius. Su Brexit yra siejamos įvairios kliūtys prekybai, investicijoms ir migracijai, o tai turi neigiamą poveikį prekybos apimtims, investicijoms ir BVP. ES buvo ir yra svarbiausia JK prekybos partnerė, todėl Brexit poveikis JK ekonomikai per prekybinius sąryšius su ES, yra nemenkas.

Statistiniai rodikliai rodo, kad JK realusis BVP 2022 m. antrojoje pusėje dar nebuvo atsistatęs iki priešpandeminio 2019 m. pabaigos lygio (-0,8 proc.). Visose kitose G7 valstybėse – JAV, Kanadoje, Italijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir Vokietijoje, realusis BVP jau buvo viršyjęs priešpandeminius rodiklius.

Tarptautinės prekybos ir investicijų duomenys taip pat rodo tam tikras problemas, su kuriomis susiduria JK ekonomika po Brexit. JK eksporto rezultatai, ypač prekių eksporto, per pastaruosius trejus metus yra labai nuviliantys – JK eksporto rodikliai gerokai (apie 10 proc. punktų) atsilieka nuo G7 šalių partnerių rodiklių.

Duomenys rodo, kad verslo investicijos JK nuo 2016 m. referendumo išaugo mažiau nei JAV, Prancūzijoje ar Vokietijoje. JK 2023 m. pradžioje, palyginti su 2016 m. viduriu, verslo investicijos ūgtelėjo vos 1-2 proc., tuo metu kai Prancūzijoje – apie 25 proc., JAV – 20 proc., Vokietijoje – apie 10 proc. Kai kurie Brexit palaikantys ekonomistai teigia, kad tokia statistika ignoruoja faktą, kad JK verslo investicijos iki 2016 m. vidurio buvo neįprastai didelės ir jų augimas natūraliai turėjo sulėtėti, tačiau verslo apklausos didžiąja dalimi rodo, kad būtent Brexit buvo veiksnys, lėmęs silpnas pastarųjų metų investicijas.

Parengta pagal Reuters strapsnį „Three years on, Britain still waits for Brexit dividend“, https://www.reuters.com/markets/europe/three-years-britain-still-waits-brexit-dividend-2023-01-30/

2022 m. paslaugų eksporto į Jungtinę Karalystę rezultatai

2022 m. Lietuvos paslaugų eksporto vertė paaugo 28,2 proc. – nuo 13,6 iki 17,4 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį paslaugų eksportas į JK ūgtelėjo net 38,3 proc. ir sudarė 884,0 mln. eurų. Pagal šį rodiklį JK rinka pakilo iš 7-osios (2021 m.) į 4-ą vietą (2022 m.) pagal svarbą vietą visų Lietuvos paslaugų eksporto partnerių sąraše. Taigi, paslaugų eksporto struktūroje JK rinka per laiką tampa vis svarbesnė – 2022 m. eksportas į ją sudarė 5,1 proc. (2021 m. – 4,7 proc.) viso paslaugų eksporto vertės.

2022 m. didžiausią teigiamą įtaką paslaugų eksporto į JK augimui darė kelionių paslaugos. Šios paslaugos nulėmė beveik trečdalį viso paslaugų eksporto vertės į JK augimo (11,3 proc. p. iš 38,3 proc.). Pastebėtina, kad JK rinka šiai paslaugų grupei tapo 4-a pagal svarbą visų eksporto rinkų sąraše (2021 m. – 6-a vieta), o eksporto vertė 2022 m. sudarė 110 mln. eurų. Vis dėlto, kelionių paslaugų eksporto į JK vertė, nors 2022 m. augo sparčiausiai (dėl COVID-19 viruso ribojimų atšaukimo), tačiau buvo mažesnė nei kitų verslo, transporto ir IRT paslaugų eksporto absoliučios vertės. Kitų verslo paslaugų į JK rinką 2022 m. eksportuota už 275 mln. eurų; jos nulėmė apie penktadalį (8,2 proc. p. iš 38,3 proc.) paslaugų eksporto vertės augimo. Taip pat paaugo transporto paslaugų eksportas (nulėmė 9,4 proc. p. iš 38,3 proc.) – iki 253 mln. eurų. IRT paslaugų eksportas į JK ūgtelėjo taip pat sparčiai (nulėmė 8,3 proc. p. iš 38,3 proc.) – iki 171 mln. eurų, o JK rinka šiai paslaugų grupei tapo 2-a pagal svarbą (2021 m. – 3-ia), po JAV, visų Lietuvos paslaugų eksporto partnerių sąraše. Finansinių paslaugų į JK rinką 2022 m. eksportuota už 41 mln. eurų; jos nulėmė nedidelę dalį (0,8 proc. p. iš 38,3 proc.) paslaugų eksporto vertės augimo. Šios penkios paslaugų grupės sudaro saugiau nei 96 proc. viso paslaugų eksporto į JK vertės.

2022 m. prekių eksporto į Jungtinę Karalystę apžvalga

Išankstiniu vertinimu, 2022 m. JK realusis BVP paaugo 4,0 proc. per metus, kiek lėčiau nei 2021 m. (7,6 proc.).^[1] Per tą patį laikotarpį Lietuvos bendrasis prekių eksportas į JK ūgtelėjo 14,7 proc. ir sudarė 1544,0 mln. eurų.

Remiantis šiuo rodikliu ši rinka buvo devinta pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerė (2021 m. – taip pat 9-a). Lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje JK rinka 2022 m. buvo 7-a didžiausia  rinka Lietuvos eksportuotojams (2021 m. – taip pat 7-a). Lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 1337,5 mln. Eurų;  eksporto vertė per metus paaugo 15,3 proc. Prekių reeksportas į JK 2022 m. paaugo 10,7 proc. ir sudarė 206,5 mln. eurų; JK rinka buvo 18-a (2021 m. – 14-a) pagal svarbą Lietuvos prekių reeksporto partnerė. Nors 2022 m. Lietuvos eksporto rodikliai į JK yra aukšti, tačiau šiek tiek žemesni nei bendrai ekonomikoje. Palyginimui, bendrasis Lietuvos prekių eksportas 2022 m. augo 28,1 proc.; iš jų  lietuviškos kilmės prekės ūgtelėjo 26,7 proc., reeksportas – net 30,6 proc. per metus.

Didžiausią įtaką bendram eksporto augimui į JK darė lietuviškos kilmės prekės, kurių eksportas 2022 m. augo 15,3 proc. per metus.  Pirmąjį metų pusmetį jo vertė paaugo 27,7 proc., antrąjį – 5,3 proc. Labiausiai prie augimo prisidedantys eksportuojantys sektoriai 2022 m. pirmąjį pusmetį, kaip ir antrąjį metų pusmetį, reikšmingai nesikeitė. 2022 m. didžiausią teigiamą įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto augimui darė maisto, gėrimų ir tabako (ypač tabako) pramonė ir baldų sektorius, jie kartu nulėmė didelę dalį viso eksporto vertės augimo (kartu – 12,8 proc. p. iš 15,3 proc.). Taip pat augo naftos pramonės (4,3 proc. p.), inžinerinės pramonės produktų (2,1 proc. p.) bei tekstilės, drabužių ir odos gaminių (0,6 proc. p.) eksportas, tačiau kiek sumenko kitų Lietuvos ekonomikos sektorių – žemės ūkio (-3,6 proc. p.), chemijos ir vaistų pramonės (-1,9 proc. p.), medienos ir popieriaus pramonės (-0,4 proc. p.) – pardavimai į JK rinką.

2022 m. prekių reeksportas į JK paaugo 10,7 proc. per metus. Pirmąjį metų pusmetį jo vertė paaugo 17,6 proc., antrąjį – 5,7 proc. Didžiausią teigiamą įtaką reeksporto augimui darė inžinerinės pramonės šaka, mažiau maisto, gėrimų ir tabako sektorius, žemės ūkis bei mediena ir popierius, tačiau kitų sektorių indėlis į reeksporto vertės kaitą buvo neigiamas.

Naudingos nuorodos:

[1] Office for National Statistics (2023-03-07). GDP firtst quarterly estimate, UK: October to December 2022 https://www.ons.gov.uk/economy/grossdomesticproductgdp/bulletins/gdpfirstquarterlyestimateuk/latest

Po ilgų Londono ir Briuselio derybų vasario 27 d. paskelbtas susitarimas su ES dėl Šiaurės Airijos protokolo („Vindzoro sąranga“, „Windsor Framework“).

Pagrindinės Vindzoro susitarimo nuostatos:

Muitinės reikalavimai – sutarta atskirti iš GB į NI atvykstančias prekes, kurios skirtos galutiniam suvartojimui NI ir tas, kurios skirtos arba kelia riziką patekti į ES Vieningą rinką. Rizikos patekti į Vieningą rinką nekeliančios prekės į NI keliaus per vad. „Žaliąjį“ koridorių“, kuriame bus vykdoma iš esmės tik supaprastinta elektroninė (dokumentų, o ne fizinė) prekių patikra. Per „Raudonajį“ koridorių iš GB atvykstančios ES skirtos prekės galės būti pilnai (fiziškai) tikrinamos Belfaste įrengtuose muitinės postuose. Tai bus užtikrinama per JK veikiančią Patikimo Prekybininko sistemą (JK Trusted Trader Scheme) – t. y. prekes Žaliuoju koridoriumi galės į NI įvežti tik „patikimi“ iš anksto registruoti ir patikrinti verslininkai. Taigi vad. „jūrų siena“ tarp GB ir NI išliks, tačiau ji taps „nematoma“ (elektronine).

SPS reikalavimai – irgi numatyti platūs supaprastinimai, patikrų palengvinimai, tačiau kartu su saugikliais. Taip pat numatyta Patikimo prekeivio sistema, leisianti patikimiems prekybininkams ženkliai supaprastinti įvežamos SPS produkcijos dokumentaciją, jei ši produkcija bus skirta galutiniam suvartojimui NI. Tai bus užtikrinama per individualų tokių prekių/dėžių/lentynų ženklinimą, apsisaugant nuo įvairių ligų ir pan. patekimo į ES Vieningą rinką pavojaus. Atskiri palengvinimai numatyti ir pvz.: šioje sistemoje registruotų prekybos centrų iš GB į NI vežamiems supakuotiems produktams (pvz.: sumuštiniams) – užteks vieno mėnesinio SPS sertifikato visam sunkvežimiui. Paprastesne tvarka galės būti į NI taip pat įvežami pvz.: sodinukai, sėklinės bulvės, naminiai augintiniai ar siuntiniai.

Medikamentų tiekimas – bus užtikrinamas ne tik nenutrūkstamas dokumentų tiekimas iš GB į NI (taip pat IE, CY, MT), tačiau ir naujų medikamentų autorizacija ir patekimas į rinką vienu metu tiek GB, tiek ir NI.

Kiti supaprastinimai NI – taip pat numatyti tik gavus griežtas JK garantijas tokiose srityse kaip pvz.: PVM ir akcizai, tarifinės kvotos (TRQ) plienui, valstybės pagalba ir pan.

Informaciją parengė Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Karalystėje.

Naudingos nuorodos:

o   Press release: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_23_1268

o   Statement by President von der Leyen with UK Prime Minister Sunak: Statement by the President with UK Prime Minister Sunak (europa.eu)

o   Questions and Answers: Q&A: political agreement on the Windsor Framework (europa.eu)

o    The Windsor Framework – GOV.UK (www.gov.uk)

Kodėl verta eksportuoti į Jungtinę Karalystę ir po Brexit ?

Po Brexit į Jungtinę Karalystę toliau eksportuojančios ir norinčios eksportuoti Lietuvos įmonės nuolat susiduria su klausimais: kokie keliami nauji reikalavimai produktų tiekimui, ženklinimui, sertifikavimui ir pan.

Eksportuojančios įmonės kelia klausimą ar verta toliau eksportuoti į JK rinką ar tiesiog ieškoti kitų eksporto rinkų savo produktams. Eksporto patirties turintis verslas yra gerai prisitaikęs prie tenkančios papildomos naštos ir lanksčiai žiūri į naujai taikomus reikalavimus eksportui. Deja, bet įmonėms neturinčioms eksporto patirties, JK rinka gali pasirodyti mažiau patraukli nei ES šalių rinkos, ieškant potencialių eksporto rinkų savo veiklos plėtrai. Vis dėlto, JK rinka išlieka viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvos eksportuotojams, tiek dėl panašios verslo kultūros, tiek ir dėl panašių vartojimo įpročių.

JK rinka yra jau gerai pažįstama Lietuvos eksportuotojams, yra sukurti ilgalaikiai verslo ryšiai tarp Lietuvos eksportuotojų ir JK importuotojų, todėl nėra sunku šiuos ryšius išlaikyti, prisitaikant prie naujų procedūrų ir taisyklių. 2022 m. į JK eksportuota prekių už 1544,0 mln. eurų ir pagal šį rodiklį JK rinka buvo 9-a pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerė. Lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje JK rinka 2022 m. buvo 7-a didžiausia  rinka Lietuvos eksportuotojams. Į ją eksportuota lietuviškos kilmės prekių už 1337,5 mln. eurų; eksporto vertė per metus paaugo 15,3 proc.[1] Tokie aukšti Lietuvos eksporto į JK rodikliai rodo, kad ši rinka yra labai gerai pažįstama Lietuvos eksportuotojams ir verslo ryšiai joje turi būti išlaikyti, tame tarpe, siekiant užsitikrinti eksporto diversifikavimo pagal rinkas galimybes. Taip pat, reikalinga pažymėti, kad dėl didelės lietuvių koncentracijos JK, į šią rinką gali būti eksportuoti specifiniai produktai, kuriuos gali būti sunkiau parduoti kitose rinkose, o tai padidina eksporto pagal produktus diversifikavimo galimybes. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nors JK nebėra ES narė, tačiau jos ekonomika tebėra labai tampriai susijusi su ES ekonomika. Pavyzdžiui, JK eksportas į EU-27 šalių bloką, 2022 m. gruodžio mėn. sudarė 51,7 proc., importas – 51,2 proc.,[2] o tai reiškia, kad verslo ciklai JK ekonomikoje bus panašūs į verslo ciklus ES-27 šalyse. Būtent šis šalių blokas yra pagrindinis Lietuvos eksporto partneris.

Iš ekonominės perspektyvos JK rinka pagal dydį ir ekonominį išsivystymą yra labai patraukli prekybos partnerė Lietuvai. JK populiacijos dydis yra beveik 69 mln. – dukart didesnė nei kartu sudėjus Skandinavijos ir Baltijos šalių populiacijas bei beveik panašaus dydžio kaip Vokietijos (84 mln.), Prancūzijos (65 mln.) ar Italijos (60 mln.) populiacijos. Be to, JK nuo 2005 m. populiacija nuolat auga.^[3] JK yra 18-a turtingiausia pasaulio ekonomika pagal BVP vienam žmogui (51,29 tūkst. JAV dolerių 1-am žmogui), o tai yra aukštesnis rodiklis nei Vokietijoje (49,43 tūkst. JAV dolerių), Prancūzijoje (42,65 tūkst. JAV dolerių) ar Japonijoje (35,03 tūkst. JAV dolerių). ^[4] Taigi, JK dydis ir perkamoji galia, net ir Brexit kontekste, lemia šios rinkos patrauklumą Lietuvos eksportuotojams.

JK yra liberali rinka, todėl į ją nėra sunku patekti. Analizuojant penkių Lietuvos eksporto partnerių – JAV, Pietų Korėjos, Vokietijos, JK ir Ukrainos –  importo rinkos liberalumo lygį ilguoju laikotarpiu, matoma, kad JAV importo rinka yra pati liberaliausia. Toliau rikiuojasi Pietų Korėja, Vokietija, JK ir Ukraina. ^[5] Nors tai rodo, kad Europos šalių importo rinkos paprastai yra mažiau liberalios dėl, tame tarpe, stipresnės protekcionistinės politikos palyginti su JAV ar Pietų Korėja, tačiau JK yra net 541 produktų ar jų grupių pozicijų, kurias galima priskirti prekybai tobulos konkurencijos sąlygomis. Šių produktų 2021 m. Lietuva į JK eksportavo už 117,9 mln. eurų, tai sudarė 11,4 proc. lietuviškos kilmės eksporto į JK vertės. Daugiausia produktų – 107 pozicijos yra maisto, gėrimų ir tabako pramonėje; tekstilės, drabužių, odos dirbinių ir avalynės pramonėje  – 103; inžinerinėje pramonėje  – 102; chemijos pramonėje – 100; medienos ir popieriaus pramonėje – 34; baldų sektoriuje  – 7 ir kt.

[1] Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra, 2023. https://www.stat.gov.lt/
[2] Šaltinis: Office for National Statistics, 2023. UK Trade: December 2022. https://www.ons.gov.uk/economy/nationalaccounts/balanceofpayments/bulletins/uktrade/december2022
[3] Norvegijos populiaciją sudaro 5,5 mln. gyventojų, Švedijos – 10,3 mln., Danijos – 5,8 mln., Islandijos – 0,4 mln., Suomijos – 5,5 mln., Estijos – 1,3 mln., Latvijos – 1,8 mln., Lietuvos – 2,8 mln.
[4] Šaltinis: Tarptautinis valiutos fondas, 2023. https://www.imf.org/external/datamapper/NGDPDPC@WEO/OEMDC/ADVEC/WEOWORLD
[5] Inovacijų agentūra „Lietuvos eksporto rinkų liberalumas ilguoju laikotarpiu: pasirinktų šalių analizė“, 2022. Vidinis dokumentas.

Vasario 10 d. Inovacijų agentūros kvietimu, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai sudalyvavo informaciniame renginyje „B2BREXIT – langas komercijos plėtrai Jungtinėje Karalystėje“. Renginio metu buvo pristatytos „B2BREXIT“ langelio teikiamos galimybės, norint sėkmingai pradėti/tęsti prekybą su Jungtine Karalyste.

Organizacijas, norinčias savo nariams pristatyti „B2BREXIT“ paslaugą, kviečiame užsiregistruoti konsultacijai.

2020 m. sausio 31 d. 23 val. JK laiku sukako lygiai 3 metai kaip JK oficialiai išstojo iš Europos Sąjungos. Dar metus truko formalus tarpinis išstojimo iš muitų sąjungos procesas. Įvairių apklausų duomenimis pastebima tendencija, kad mažėja britų palaikančių išstojimą dėl pastebimo darbuotojų trūkumo, prekybos apribojimų, medžiagų sudėtingesnio gavimo iš ES, tačiau kita vertus vyrauja nuomonė, kad po COVID19 pandemijos stagnavusi ekonomika atsigaus nepaisant minėtų trukdžių. Bet kokiu atveju Brexit procesas vis dar kelia daug neaiškumų ir kliūčių sklandžiai prekybai verslui, tad JK valdžia vis pasiūlo tam tikrų pereinamųjų laikotarpių pratęsimų, kaip viena naujausių žinių, paskelbtų praeitų metų pabaigoje dėl CE ir UKCA ženklinimo – daugiau galite rasti žemiau esančioje 2022 m. gruodžio mėn. naujienų skiltyje.

JK priėmė įstatyminius pokyčius, leisiančius ir toliau pripažinti CE ženklinimą (CE marking and
reversed epsilon marking) į rinką tiekiamiems produktams iki 2024 m. gruodžio mėn. JK taip pat
apsvarstys įmanomus variantus, kaip ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti administracinę naštą, ypač
procedūras, susijusias su produktų saugumo taisyklių peržiūra (Product Safety Review).
JK taip pat ketina įtvirtinti papildomus teisinius pakeitimus, tęsiančius 2022 m. birželį pradėtus
palengvinimus ir taip pramonei suteikiant papildomo laiko.
Dėl šios priežasties:
• Mažinamos verslo patiriamos išlaidos: UKCA ženklą, kartu su kita importuotojo informacija,
bus leidžiama turėti pritvirtintą prie etiketės arba ant lydinčiojo dokumento iki pat 2027 m.
gruodžio 31 d. (galioja produktams iš Europos ekonominės erdvės ir, kai kuriais atvejais – iš
Šveicarijos).
• Mažinamos UKCA sertifikavimosi išlaidos: iki 2024 m. gruodžio 31 d. atliktas atitikties
vertinimas CE ženklinimui bus užskaitomas UKCA ženklo gavimui. Ši taisyklė galios iki 2027 m.
gruodžio 31 d. arba iki sertifikato galiojimo pabaigos.
Svarbu pabrėžti, kad medicinos prietaisams, statybų produktams, lynų takams, slėginiams įrenginiams,
nepilotuojamų orlaivių sistemoms, geležinkelių produktams bei jūrų įrangai taikomos taisyklės skirsis.